► Rąstiniai namai
Šiandien rąstiniai namai visuotinai pripažįstami kaip ekologiškiausi bei jaukiausi. Šie gyvenamieji namai ir visuomeniniai statiniai atitinka visus šiuolaikiniams pastatams keliamus estetinius bei techninius reikalavimus, nes jiems statyti taikomos modernios medienos paruošimo technologijos bei nuolat tobulinamos rąstinių namų konstrukcijos.
Rąstiniuose namuose nereikės rūpintis vėdinimo, kondicionavimo sistema, toks medinis namas „kvėpuoja” - mediena turi savybę palaikyti drėgmės balansą. Jei jos per daug, dalį sugeria, patalpai pradžiūvus grąžina ją atgal. Tad tokiuose namuose niekada nesirgsite kvėpavimo takų ligomis. Be to, dėl elektrostatinės medžio savybės patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės, kas ypač aktualu alergija sergantiems žmonėms. Be to, sausa mediena sulaiko garsą.
Rąstinių namų statybos etalonu laikomos skandinaviškos technologijos, todėl dauguma kokybiškai paruoštos medienos ir architektūrinių sprendimų iki šiol atkeliaudavo iš Skandinavijos.
Pasirinkę statyti rąstinį namą sutaupysite ne tik laiko, bet ir pinigų. Be to, medinio namo statybos vyksta kur kas greičiau. Tinkamai prižiūrimas ekologiškas rąstinis namas gali tarnauti apie 150–200 metų.
► Rankinio apdirbimo rąstiniai namai
Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokio rąsto privalumas yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Rąstai gali būti apvalūs arba stačiakampio profilio. Stačiakampio profilio rąstai pirmiausiai apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankiniu būdu suneriami.
► Namų statyba iš klijuotų rąstų
Klijuoti rąstai neturi masyviems ir vientisiems rąstams charakteringų trūkumų: jie taip neplyšinėja, nesėda, nesikraipo. Klijuotų rąstų gamybai dažniausiai yra naudojama eglės arba pušies, kartais maumedžio arba kedro mediena. Labai svarbu, kad rąstai būtų suklijuoti ekologiškais klijais, tada rąstinis namas nepraranda savo savybių.
► Mašininio apdirbimo rąstiniai namai
Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Rąstai yra ištekinami ir gaunami apvalūs rąstai, arba frezuojami ir gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Statybos metu tarp rąstų dedamos izoliacinės medžiagos. Mašininio apdirbimo apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Gyvenamajam namui, jeigu jis papildomai nešiltinamas, rekomenduojamas rąstų storis yra ne mažiau kaip 180 mm.
► Kokią medieną geriausia naudoti rąstinių namų statybai?
Rąstinių namų statybai mediena pasirenkama įvairiai: Lietuvos miškuose augančių eglių bei pušų mediena arba mediena atgabenama iš šiaurinės Europos šalių ar Rusijos Sibiro spygliuočių mediena (ši mediena pasižymi didesniu tankiu ir patvarumu). Šiuo klausimu nuomonių yra daug. Man asmeniškai visais atžvilgiais optimalus sprendimas - statybai naudoti tų medžių medieną, kurie užaugo tomis pačiomis klimato sąlygomis, kur bus statomas namas.
► Kokių klaidų pasitaiko?
Daug kas stato namus iš nedžiovintų rąstų. Naudojant tokią medieną, ilgainiui konstrukcijoje neišvengiamai atsiranda tarpai, kampų jungtys lieka neužsandarintos. Džiūstant medienai, atsiranda daug jos trūkumų. Todėl neretai teigiama, kad rąstiniai namai nesandarūs. Tačiau to negalima pasakyti apie visus rąstinius namus. Dabar, kai taikomos pažangesnės namų statybos technologijos ir naudojama džiovinta mediena, rąstiniai namai yra sandarūs ir šilti.
Atnaujinta: 2010 gegužės mėn. 28 d.
Henrikas Klimašauskas
Kopijuoti ir platinti paskelbtą informaciją be autoriaus raštiško sutikimo griežtai draudžiama, o jei sutikimas gautas, nuoroda į http://henklis.eu būtina.
Rąstinių namų statyba

|
|